Lietuvos jaunimo sostine gali tapti konkurso būdu išrinkta Lietuvos savivaldybė, kuri prisiima įsipareigojimą plėtoti ir palaikyti nuolatinį dialogą su jaunimu, jaunimo darbuotojais, kitomis suinteresuotomis šalimis ne tik rengiant paraišką, bet ir įgyvendinant siūlomą programą bei užtikrinant jos tęstinumą.

* Jaunimo reikalų departamentas skiria dalinį finansavimą pasirengimo, gebėjimų stiprinimo, orientuoto į identifikuotų iššūkių sprendimą, programai, t.y. finansavimas skiriamas pokyčio kūrimui pagal programoje numatytas priemones. Laimėjusi savivaldybė savo biudžete nusimato lėšų likusių programos veiklų įgyvendinimui, inovatyvių praktikų diegimui, pilotiniam išbandymui.

Konkursui teikiamos programos privalo atitikti visas šias sąlygas:

• Jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų dalyvavimas visuose projekto etapuose;
• Jaunų žmonių įtraukimas į projekto metu priimamų sprendimų procesą, atitinkamų dalyvavimo formų kūrimas;
• Egzistuojančių iššūkių pripažinimas ir numatomos priemonės jų sprendimui;
• Bendradarbiavimas su JRD ir su Klaipėdos miesto savivaldybe dėl programos įgyvendinimo.

PASKELBIMO CEREMONIJA: Lietuvos jaunimo sostinės 2023 paskelbimo ir apdovanojimo ceremonija organizuojama 2022 metų pradžioje

Paraiškos klausimai suteikia savivaldybėms ir jo jaunimui galimybę pateikti savo perspektyvą, vizijas, veiksmų planą, tačiau būtina laikytis pagrindinių principų, kurie keliami siekiantiems tapti Lietuvos jaunimo sostine:

1. Jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų dalyvavimas: tiek jauni žmonės, tiek su jaunimu dirbančios organizacijos turi būti aktyvūs Lietuvos jaunimo sostinės vykdytojai ir siekio tapti Lietuvos jaunimo sostine „nešėjai“. Jų dalyvavimas paraiškos rengimo etape (iššūkių identifikavimas, programos vystymas, programos įgyvendinimas, vertinimas ir tęstinumas) turi būti aiškiai atskleistas paraiškoje. Jaunų žmonių įtraukimas svarbus atskleidžiant, kad aktualizuojami vietos jaunimui svarbūs klausimai ir pokyčiai, tuo tarpu kokybiškas darbas su jaunimu ir jo plėtra, tarpžinybiškumas sudaro sąlygas tęstinumo ir tvarumo užtikrinimui ne tik projekto įgyvendinimo metu, bet ir jam pasibaigus.
2. Egzistuojančių iššūkių pripažinimas ir numatomos priemonės jų sprendimui: miesto gebėjimas, bendradarbiaujant su jaunimu, kitomis suinteresuotomis šalimis kritiškai pažvelgti ir į(si)vertinti save, sudaryti galimybes jaunimui aiškiai įsivardinti miestui aktualius iššūkius jaunimo srityje bei numatyti kokybiškas priemones ir programas jų sprendimams, užtikrinant įvairių jaunimo grupių ir su jaunimu dirbantys asmenys įtrauktį. Pasiryžimas ir gebėjimas identifikuoti spręstinas vietas rodo norą augti, keistis, tobulėti, siekti pokyčių, kuriant geresnę aplinką su jaunais žmonėmis jauniems žmonėms savo savivaldybėje. Priemonių pasirinkimas taip pat priklauso nuo turimų resursų, kompetencijų, noro perimti pasiteisinusias gerąsias praktikas iš kolegų ar kuriant savo praktikas, kuriomis vėliau dalinamasi su kolegomis (pvz. dalyvaujamasis biudžetas, edukacinė „Kauno iššūkis“ programa, mobilūs darbuotojai ir pan.).
3. Bendradarbiavimas įgyvendinant programą: jaunimo, su jaunimu dirbančių asmenų dalyvavimas turi aiškiai atsiskleisti tiek paraiškos rengimo etape, tiek programos įgyvendinimo etape. Nors Lietuvos jaunimo sostinės konkurso pareiškėjas yra savivaldybė, tiek paraiškos rengimas, tiek jos įgyvendinimas turi būti pagrįstas aktyviu ir lygiaverčiu savivaldos, miesto jaunimo, jaunimo organizacijų, su jaunimu dirbančių organizacijų bendradarbiavimu. Lygiavertė partnerystė įrodo savivaldybės pasitikėjimą jaunimu, nevyriausybiniu sektoriumi, savivaldybės įsipareigojimą investuoti į jaunimo sritį, kokybišką darbą su jaunimu bei pripažinti jo svarbą miesto plėtros procesuose. Kartu su paraiška rekomenduojama pateikti vykdytų tyrimų, apklausų, konsultacijų medžiagą.
4. Siūlomos programos kokybė ir nuoseklumas: siūloma programa, jos uždaviniai ir prioritetai turi derėti su identifikuotais iššūkiais ir aiškiai atskleisti, kaip siūloma programa prisidės prie jaunimo įgalinimo, dalyvavimo, savanorystės skatinimo, tarpžinybiškumo, kokybiško darbo su jaunimu plėtros, glaudesnio vietos valdžios ir jaunimo grupių bendradarbiavimo. Atsižvelgiant į tai, kad jaunimas apima labai skirtingas grupes (moksleiviai, dirbantys, jaunimo organizacijos, neorganizuotas jaunimas, mažiau galimybių turintys, jaunos šeimos ir pan.) siūloma programa taip pat turėtų atspindėti veiklų spektrą ir įvairovę, užtikrinančią skirtingų jaunų žmonių grupių įtraukimą ir jiems aktualių temų nagrinėjimą. Skatintinas bendradarbiavimas su kitomis suinteresuotomis šalimis, kurios gali reikšmingai prisidėti prie kokybiško programos išpildymo, pasiteisinusių praktikų perdavimo.
5. Išliekamoji vertė: aiškus iššūkių identifikavimas, jų sprendimui numatytų kokybiškų priemonių pasitelkimas, siekiamų pokyčių įvardinimas padeda užtikrinti išliekamąją vertę pasibaigus sostinės metams. Siūloma programa ir numatytos priemonės turėtų aiškiai atskleisti kokį ilgalaikį poveikį jos turės miestui ir jauniems žmonėms, kokybiško darbo su jaunimu plėtrai.
6. Politinis palaikymas: politinio lygmens į(si)traukimas reikšmingas pagrindžiant jog egzistuoja politinis palaikymas ir parama iniciatyvai ir jos tęstinumui. Kartu su paraiška turi būti pateiktas dalyvaujančios savivaldybės miesto tarybos sprendimas dalyvauti konkurse.